Įvadas

Lietuvos gyventojų senėjimo tempai yra spartesni nei kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Šio amžiaus viduryje (2050) Lietuva iš demografiškai jaunesnių ES šalių pereis į viduriniąją grupę – prognozuojama, kad tuo metu daugiau kaip 26,0 proc. Šalies gyventojų bus 65 metų ir vyresni. Nors Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per visa XX amžių pailgėjo maždaug trimis dešimtmečiais, tačiau vidutinė sveiko gyvenimo (t. y. be ligų ir negalios) trukmė yra viena trumpiausių Europoje ir lenkia tik kaimyninės Latvijos sveiko gyvenimo trukmę. Vienas svarbiausių ligų profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos ir kokybiško bei laiku skiriamo gydymo poreikį skatinančių veiksnių – tai pagyvenusio amžiaus žmonių didesnis sergamumas lėtinėmis, pvz., širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinėmis, kvėpavimo sistemos ligomis, sąnarių ligomis, osteoporoze, demencija, todėl senosiose ES šalyse didžioji dalis sveikatos priežiūros išlaidų tenka pagyvenusio amžiaus žmonėms, o beveik pusė jų tenka paskutiniams dvejiems gyvenimo metams. Tyrimų duomenimis, žmonių iki 60 metų individualios išlaidos sveikatos priežiūrai didėja labai nežymiai, o sulaukus 70 metų – padidėja dukart, sulaukus 80 metų – padidėja keturis kartus. Šiandien ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pagrindiniai gyventojų senėjimo iššūkiai sveikatos apsaugai: tolydaus sveikatos apsaugos finansavimo užtikrinimas; ligų profilaktikos, gydymo, subalansuotos ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtros užtikrinimas; kokybiškų paslaugų prieinamumo visiems visuomenės nariams užtikrinimas; sveikos gyvensenos propagavimas ir skatinimas, saugumo ir savarankiškumo palaikymas. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagyvenusio amžiaus žmonių pažeidžiamumo būkles, ligotumo sąvoką ir jos pritaikymo medicinos praktikoje naudą, gerontechnologijų teikiamus privalumus siekiant padidinti pagyvenusio amžiaus žmonių savarankiškumą ir pailginti jų aktyvaus gyvenimo trukmę.

<…>

Gerontechnologijos pažeidžiamiems ir ligotiems pagyvenusio amžiaus žmonėms gali kompensuoti

pablogėjusį suvokimą, atmintį, praplėsti jų galimybes bendrauti, keistis informacija, judėti; technologijomis galima sukurti saugią namų aplinką bei užtikrinti būklės stebėseną. Gausėjant pagyvenusių žmonių populiacijai būtina užtikrinti, kad visos technologinės inovacijos būtų prieinamos pagyvenusio amžiaus žmonėms – tiek sveikiems, tiek sergantiems. Kol kas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse neišnaudojamos visos gerontechnologijų teikiamos galimybės. Jų plėtrą ir per mažą naudojimąsi lemia keletas veiksnių: pagyvenusio amžiaus žmonės nenoriai pripažįsta naujas technologijas dėl „technikos baimės“; pagalbinės priemonės pabrėžia negalią ir nesavarankiškumą, trikdo įprastinę namų rutiną; riboti ekonominiai ištekliai; sveikatos priežiūros darbuotojų žinių stygius apie visas technologijų teikiamas galimybes. <…> priklausomai nuo žmogaus pažeidžiamumo, individualių rizikos veiksnių, galima įvertinti pagalbinių priemonių poreikį bei diferencijuotai pritaikyti gerontechnologijas. Pavyzdžiui, ligotiems pagyvenusio amžiaus žmonėms gali prireikti užtikrinti saugią aplinką (smalkių ar dūmų detektorius, aliarmo sistema), aprūpinti pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis (rėmas su ratukais, vežimėlis), pritaikyti atmintį kompensuojamąsias priemones (daiktų ieškiklis, automatinė vaistų „karuselė“), asmens saugumą užtikrinančias (naktinė lempa, vonios monitorius), savirūpą užtikrinančias (mobilus dušas, specialūs įtaisai, skirti rengimuisi) technologijas, taip pat gali prireikti įdiegti stebėsenos priemones, pvz., automatinį gyvybinių funkcijų stebėjimą ir telefoninį ryšį su slaugytoja. Tuo tarpu sveikiems pagyvenusio amžiaus žmonėms, neturintiems pažeidžiamumo rizikos veiksnių, gali prireikti užtikrinti tik saugią namų aplinką. Taigi, išsamus geriatrinis ištyrimas bei ankstyvas senyvo amžiaus žmogaus pažeidžiamumo atpažinimas ir tam tikri aktyvūs prevenciniai veiksmai, gerontechnologijų pritaikymas – tai sėkmės į ilgą nepriklausomą gyvenimą raktas bei gali pailginti ligoto pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimą. Apibendrinimas Remiantis pasaulinėmis ir ES geriatrinės medicinos tendencijomis, geriatrijos misija – suburti kartu ne tik geriatrus, gydytojus specialistus, slaugytojus, bet ir kitų specialybių atstovus: nuo biologų, nagrinėjančių senėjimo procesus, iki ekonomistų ir institucijų vadovų, inžinierius, informacinių technologijų specialistus, mokslininkus vienai bendrai misijai – pasikeisti idėjomis, pasidalyti patirtimi dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, kitaip pažvelgti į senėjimo fenomeną bei padedant šiuolaikinėms technologijoms užtikrinti pagyvenusio amžiaus žmogaus savarankiškumą, saugumą bei gyvenimo kokybę. Gausėjant pagyvenusių žmonių populiacijai, būtina užtikrinti, kad visos technologinės inovacijos būtų prieinamos ir pagyvenusio amžiaus žmonėms. Gerontechnologijos padėtų pagyvenusio amžiaus žmonėms integruotis į techninę visuomenę, palaikydamos jų nepriklausomumą, socialinę aplinką bei komunikavimą, užtikrintų jų norų realizavimą, kompensuotų prarandamus įgūdžius, išsaugotų savarankiškumą bei pagerintų gyvenimo kokybę.

Straipsnio autoriai:

Gytė Damulevičienė, Vita Lesauskaitė, Jurgita Knašienė, Jūratė Macijauskienė

Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinika

Publikuotas Medicina (Kaunas) 2010; 46 (1 priedas)