Tušti lozungai apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę
Pasensime visi
Pasaulinė Sveikatos Organizacija žmogaus amžių klasifikuoja taip: nuo 60 iki 74 metų yra pagyvenęs žmogus, nuo 75 iki 90 metų – senas žmogus, per 90 metų – ilgaamžis. Lietuvos medikų nuomone, tokio amžiaus žmonės dažniausiai serga Alzheimerio, Parkinsono, onkologinėmis ligomis.
„Dažniausiai šiame etape žmonės stengiasi pamilti savo senstantį kūną, susigyventi su atėjusiomis ligomis ar esamų ligų paūmėjimais, visais kitais fiziniais pokyčiais, kai jie jau nėra jauni, gražūs, energingi. Tenka išmokti naujų socialinių vaidmenų – būti pensininku, seneliu, močiute, būti niekam nereikalingam, būti našliu, vienišu žmogumi. Pats sunkiausias vaidmuo – būti ligotu žmogumi. Susitaikymas su šia būsena yra sudėtingas dalykas, neretas palūžta. Tenka išsiugdyti nuostatą ir mirties atžvilgiu. Vieni atkreipia dėmesį į religiją, kiti kaip tik skuba nuveikti kuo daugiau, ko nespėjo. Yra keletas psichologinių teorijų, kurios atspindi senatvę. Dažniausiai taikoma išsipareigojimo teorija, kai pasitraukiama iš aktyvios veiklos, kai nuleidžiamos rankos, kai dėmesys nukreipiamas tik į save, savo sveikatą, kaip išgyventi iš mažos pensijos, kaip įpirkti vaistus, o gal net išlaikyti iš pensijos artimuosius. O dar reikia tapti įdomiam pačiam sau – tai pagrindinis senatvės uždavinys“, – sako Psichikos slaugytojų asociacijos pirmininkė Daiva Žukauskienė.
<…>
Rūpi ir slaugančiųjų gyvenimo kokybė
„Žmonės rūpinasi artimaisiais, nepaisydami to, kad tai gadina jų pačių gyvenimo kokybę. Medikai, socialiniai darbuotojai ir valstybės tarnautojai turi suvokti svarbą to darbo, kurį daro artimieji. Prižiūrinčiam žmogui kartais reikia poilsio, todėl turėtų būti sukurtos struktūros, kurios leistų kažkam, esant reikalui, perimti tą nesibaigiantį priežiūros darbą“, – sakė Robertas Andersonas.
Italijos socialinės gerontologijos specialistas Giovanni Lamura įvertino artimųjų priežiūrą finansiškai. Jis sakė, kad jei valstybės apsiimtų kompensuoti tą neįgalių žmonių priežiūrą, kuri šiuo metu yra nematoma ir neapmokestinama, valstybės tokios finansinės naštos nepakeltų. „Kartų solidarumas, apie kurį šiemet turime galvoti, – labai susijęs su artimųjų priežiūros tema. Kalbama, kad šeimos priežiūra jau nėra tokia veiksminga, nes vis dažniau jaunimas palieka namus ir keliauja į kitas šalis. Tačiau vis dar išlieka daugybė žmonių, kurie slaugo savo artimuosius, ir jie tai priežiūrai ir slaugai skiria 80 proc. savo laiko“, – sakė G. Lamura.
Pilnas straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-05-daiva-ausenaite-tusti-lozungai-apie-vyresnio-amziaus-zmoniu-gyvenimo-kokybe/83462
