Profesionali senukų priežiūra namuose

Skambinkite dabar:

(8-636) 96644

Darbo valandos Pirm- Penkt

09:00 - 19:00

UŽSIREGISTRUOKITE SUSITIKIMUI Susisiekite dabar

Ar ilgas gyvenimas turi prasmę?

Ar ilgas gyvenimas turi prasmę

 

Lietuvos visuomenė – viena sparčiausiai senstančių pasaulyje, nes vaikai vis dažniau gimsta svetimoje šalyje. Daugėja psichinę negalią turinčių pagyvenusių žmonių. Svarstoma, ar pertvarkyti ir plėsti globos namų tinklą, ar palikti savarankiškesnius senukus jų namuose, prižiūrimus mobilios komandos arba artimųjų, idant saulėlydis nebūtų toks slegiantis. Nemažai žmonių senėjimą suvokia kaip kompetencijos praradimą ir pralaimėjimą, kiti gyvena remdamiesi per visą aktyvų gyvenimą sukauptais psichiniais resursais ir pozityviu požiūriu.

„Kasmet dviem mėnesiais pailgėja gyvenimo trukmė netgi Lietuvoje. Mokslininkai optimistai, kurių yra mažuma, galvoja, kad sergamumas, neįgalumas ateityje mažės, nors žmonės gyvens ilgiau, ir turi tam argumentų, pesimistai galvoja, kad žmones teks ilgiau gydyti ir slaugyti. Vienok pranašaujama, jog pusė tų, kurie gimė 2000 metais ir vėliau, išgyvens iki 100 metų. Kažkas turi domėtis, ar ilgas gyvenimas turi prasmę“, – sakė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkas Faustas Stepukonis.

 

<….>

 

Puokštė paslaugų neįgaliesiems

Lietuvoje daugėja senų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, ir sykiu didėja skaičius žmonių, kuriuos būtų galima prižiūrėti namuose. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtent ir svarsto, kaip stiprinti globą ne specialiose slaugos įstaigose, o slaugomų asmenų namuose.

O kol kas vis dar daug senolių paskutines gyvenimo dienas leidžia globos namuose. Štai Macikų (Šilutės raj.) socialinės globos namuose gyvena 164 proto negalią turintys žmonės: 85 vyrai ir 79 moterys. 57-iems iš jų reikalinga intensyvi slauga.

„Psichiatrai skiria gydymą, o psichologai bendrauja su senukais, paaiškina, kokioje situacijoje ko imtis, moko prisitaikyti. Juk pas mus patenka ir tie, kurie net šaukštelio nemoka išlaikyti rankose, naudotis higienos priemonėmis, nesutelkia dėmesio, sutrikusios atminties, su epilepsijos priepuoliais. Diagnozės – šizofrenija, senatvės silpnaprotystė“, – sako slaugytoja Laima Straukienė.

Kas keleri metai du ar daugiau globotinių susiranda sutuoktinį arba darbą pas ūkininkus, ir gyvena savarankiškai, kiti vėl prašosi į Macikus – „namo“. Čia yra kompiuterių klasė, mokoma amatų.

Globos namų atstovai įsitikinę, kad senatvė tokioje įstaigoje yra daug oresnė nei gyvenant namuose.

„Jeigu daugumą išleistume gyventi į namus, tokio „bukieto“ paslaugų ten niekada nebus. Čia globotiniams ir dantis valo, keičia sauskelnes, pamaitina. Visą parą reikia su kai kuriais išbūti, stebint komandai. Darbuotojai iš akių mato, kas negerai, kai ligonius kamuoja suicidinės mintys; tada keičiame gydymą, pasiūlome mėgiamą veiklą. Visų mūsų gyventojų sveikata kasmet tikrinama profilaktiškai, atliekami tyrimai echoskopu, endoskopu. Bet gydymas tiek nepadeda, kiek bendravimas“, – sakė įstaigos direktoriaus pavaduotoja Jovita Andrijauskienė.

 

<….>

 

Parengta pagal Ivonos Žiemytės straipsnį Vakarų eksprese: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/ar-ilgas-gyvenimas-turi-prasme-942857/,page.1